kareivija

kareivijà sf. col. (2) kareiviai, kariuomenė: Vaikas išėjo an kareivìją Ėr. Raštininkų kareivija nemėgo rš. Dar tik atrodo vaikelỹs, o jau buvo kareivìjoj Gs. Mūs Jonui kitąmet reik į kareiviją išeiti KzR. Jis kareivijon pasidavęs LTI63(Bs). Tarnavęs Napoleono kareivijoje LTII236. Sustatė šautuvus visos kareivijos Brt. Kodėl, broluž, neašaroj, juk kareivijo šiandie išjoj? RdN. Paėmė jį in kareiviją BsPIV35. Leisk pirmiausiai (= pirmiausia) jį į mokslą, potam į kareiviją Tat.